Vaistai mus tukina

Mokslininkai paskaičiavo, jog per pastaruosius du dešimtmečius tikimybė, jog mūsų vartojami vaistai mus tukina, padidėjo daugiau nei dvigubai. Dabar tiesiog negali žinoti, ar vaistas, kuriuo gydomės artritą, alergiją ar migreną, neturi netikėto šalutinio poveikio, nes tokių vaistų skaičius nuo vieno iš dešimties padidėjo iki vieno iš keturių (!).

Didžiausią nerimą specialistams kelia vaistai nuo lėtinių ligų, tokių kaip diabetas bei psichikos ligos, nes pacientas juos vartoja visą gyvenimą. Tačiau medikai įspėja, kad ir nekalčiausi receptiniai vaistai - pavyzdžiui, silpni migdomieji, - gali galiausiai vieną dieną imti ir susiaurinti jūsų džinsų liemenį. Kaip? Vieni vaistai skatina svorio didėjimą sulėtindami medžiagų apykaitą, kiti - sukeldami pakitimus apetitą reguliuojančiuose organizmo hormonuose.

Blogiausia, jog vis dažniau pasitaiko atvejų, kai ligoniai (paprastai moterys) net sąmoningai nusprendžia nevartoti nutukimą skatinančių vaistų, nors suvokia, jog jie būtini jų sveikatai. Jeigu įtariate, kad ir jūsų vartojami vaistai skatina kūno svorio didėjimą, būtinai pasikonsultuokite dėl to su gydytoju.

O štai čia - dažniausi nutukimo „kaltininkai“ farmacijos pasaulyje ir keletas ekspertų patarimų, kaip sumažinti jų daromą žalą.

Antsvorį galintys išprovokuoti vaistai

Antihistamininiai preparatai

Kodėl? Vaistai nuo alergijos, kurių sudėtyje yra difenhidramino, pasižymi raminamuoju poveikiu. Jei juos vartoti nuolat, energijos lygis pastebimai sumažėja, žmogus tampa ne toks aktyvūs, todėl sudegina mažiau kalorijų.

Ką daryti? Pasiteiraukite gydytojo, ar nėra galimybės paskirti jums kitų antihistamininių vaistų - pavyzdžiui, klaritinas arba „Zyrtec“, nedarančių raminamojo poveikio.

Antidepresantai

Kodėl? Kai kurie antidepresantai veikia smegenyse esančius neuronų tinklus, reguliuojančius apetitą ir nuotaiką. Niekam ne paslaptis, jog ir vienas, ir kitas kartais skatina mus valgyti daugiau.

Ką daryti? Apsilankykite pas psichiatrą, o ne šeimos gydytoją, ir paprašykite pakonsultuoti, kurie antidepresantai pasižymėtų analogišku poveikiu, tačiau neskatintų antsvorio.

Kontraceptiniai vaistai

Kodėl? Kontraceptikai gali padidinti moters svorį net pustrečio kilogramo, nes jų sudėtyje esantis estrogenas gali sulaikyti vandenį organizme.

Ką daryti? Paprašykite gydytojo skirti piliulių su mažesniu estrogeno kiekiu arba gryno progestino mini piliules. Arba tiesiog pakeiskite kontracepcijos priemonę.

Migdomieji

Kodėl? Silpnuose nereceptiniuose migdomuosiuose arba nakčiai skirtose vaistų nuo peršalimo versijose yra tos pačios medžiagos, kaip ir minėtuose tukinančiuose vaistuose nuo alergijos - difenhidramino.

Ką daryti? Prašyti gydytojo parekomenduoti vaistus, kurių sudėtyje nėra tiek daug raminantį poveikį turinčių medžiagų.

Vaistai nuo migrenos

Kodėl? Tam tikri vaistai, apsaugantys nuo pasikartojančių migrenos priepuolių, gali, anot farmacininkų, didinti apetitą. (Stipriausiu tokiu poveikiu pasižymintys preparatai Lietuvoje kol kas neregistruoti.)

Ką daryti? Paprašyti gydytojo skirti kitų vaistų nuo migrenos, neskatinančių poreikio daugiau valgyti.

Steroidai

Kodėl? Prednizonas, dažnai naudojamas reumatoidiniam artritui bei lėtiniam uždegimui gydyti, kai kuriems pacientams sukelia nuolatinio vilkiško alkio jausmą.

Ką daryti? Gydytojas gali skirti nesteroidinių antiuždegiminių vaistų (pavyzdžiui, ibuprofeno), kurie turėtų taip pat padėti. Jeigu būtina ir toliau vartoti steroidinius preparatus, teks padidinti fizinius krūvius, pradėti sportuoti pagal galimybes, kad sudegintumėte daugiau kalorijų.
 



Dietos Facebook

Prisijunkite prie Sveika dieta.lt Facebook socialiniame tinklalapyje. Sveika mityba mūsų prioritetas, dieta - kraštutinė priemonė.

www.sveikadieta.lt on Facebook

Sveika mityba - produktai jūsų pirkinių krepšelyje

   Nuo pusryčių iki vakarienės (įskaitant užkandžius) visa jūsų dienos mityba gali būti sveika ir nekenksminga širdžiai. Dietos neturi būti „aklos“ arba nuobodžios, taigi šiais maisto produktais jūs praturtinsite savo mitybą ir liksite patenkinti.

Vitaminai ir išgydo, ir susargdina

Vitaminų nauda niekas neabejoja. Jų trūkstant susergama įvairiomis ligomis. Tačiau labai klysta manantieji, kad kuo daugiau vitaminų vartos, tuo sveikesni bus. Dozes nustatyti gali tik gydytojas, todėl nusprendus pastiprinti organizmą, būtina pasikonsultuoti su specialistu. Dauguma vitaminų gaunama iš maisto, kai kurie pasigamina žarnyne veikiant bakterijoms, o jų ten yra labai daug. Vitaminas D gali pasigaminti kaitinantis saulėje. Valgant visavertį maistą, jei žmogus yra sveikas, nebūtina kasdien vartoti vitaminų. Organizmas sugeba pats sukaupti jų atsargas. Tirpstančių riebaluose vitaminų A, D, E, K – net keliems mėnesiams, nes jie iš organizmo lėčiau pasišalina. Didelis jų kiekis kūne yra žalingas.

Riebalai

Nemaža dalis žmonių bijo valgyti riebų maistą ir apskritai pradeda vengti riebalų. Tačiau riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Riebalai sudaryti iš riebalų rūgščių, verta žinoti kurių riebalų rūgšių reikia vengti.

Maisto įsisavinimo trukmė

Ar kada pagalvojote kiek laiko trunka organizmui įsisavinti tam tikrus maisto produktus.  Sveikos mitybos specialistai rekomenduoja valgyti lengvą maistą, o sunkų, tą kurį organizmas įsisavina ilgai riboti, ypač reiktų susilaikyti nuo tokio maisto prieš miegą, kadangi jūsų skandis turės dirbti pusė nakties.

Ar sportuojate sporto klube reguliariai?

 skaitliukas