Sveika dieta

Pagrindiniai sveikos mitybos principai remiantis sveikatos centro paskelbta informacija.

1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.

2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų.

3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

Sveikos mitybos taisyklės

• Valgyti kuo įvairesnį maistą.
• Išlaikyti normalų kūno svorį.
• Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio (palmių aliejus, kiaulienos taukai ir kt.).
• Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.
• Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų.
• Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.
• Kuo mažiau vartoti alkoholio.
   

Atskirų valgymų rekomenduojamos energinės vertės

4 valgymai:

pusryčiai 25% paros energinės vertės;
pietūs 35% paros energinės vertės;
pavakariai (priešpiečiai) 15% paros energinės vertės;
vakarienė 25% paros energinės vertės.

3 valgymai:

pusryčiai 30% paros energinės vertės;
pietūs 40-45% paros energinės vertės;
vakarienė 25-30% paros energinės vertės.
 

Taigi rinktamiesi bet kokią dietą atkreipkite dėmesį į jos raciono pasiskirstymą. Tikriausiai daugelis žinote pasakymą: "Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui." Pasirodo taip nėra. Kitas posakis "Damos po šeštos nevalgo" taip pat nebegalioja. 

Pateikiame pagrindinius sveikos gyvensenos aspektus. Kiekvienam norisi sulieknėti per kuo trumpesnį laiką, tačiau ar verta skubėti sveikatos sąskaita. Skaitykite patarimus kaip sulieknėti.

Kuo vertinga alyvuogė? Kurios alyvuogės vertingesnės žaliosios ar juodosios?

Vaikystėje mes žaidėme dumble, valgėme neplautus vaisius, laižėme sultis nuo nešvarių pirštų ir, jei atmintis neapgauna, niekada nesirgome. Paskutinė sakinio dalis gal ir ne visai teisinga, bet nuo tų laikų, kai buvome vaikai, tikriausiai kažkas pasikeitė – kažkas maiste, o gal visuomenėje, dėl kurios tapome lengviau pažeidžiamais nei anksčiau, rašo portalas www.americanscientist.org.

Tunas tai ypatinga žuvis ir bent jau akiračio praplėtimui, apie tuną verta pakalbėti šiek tiek plačiau. . Tiek sportininkai, tiek besilaikantys sveikos mitybos principų, jį vertina todėl, kad tuno mėsoje labai daug baltymų, ji neriebi, lengvai virškinama ir lengvai paruošiama. Joje yra visos būtinos amino rūgštys reikalingos raumenų augimui ir regeneracijai, taip pat gausu labai naudingų „omega-3“ riebiųjų rūgščių. Jis puikiai tinka visų kraujo grupių žmonėms.

Kalbant apie padidintą riebalų vartojimą tuo pačiu mažinant suvartojamų kalorijų bei angliavandenių kiekį rasime daug įvairių, skirtingų nuomonių dėl apetito ir alkio jausmo mažininmo.

Keiskime įpročius. Ko atsisakyti ir ką rinktis vietoj to kas mums kenkia.

Išaiškinta keletas mitybos mitų.

Vertingiausių daržovių dešimtukas sudarytas pagal maistinę vertę.

Sveikos mitybos pagrindai, taisyklės ir principai.

Mieli vyrai, šį straipsnelį skiriu jums. Noriu patarti, ką valgyti, kad išlaikytumėte vyriškumą, būtumėte geros savijautos ir kad lovos reikalai eitų kaip iš pypkės.

Sveikos mitybos piramidė padės Jums pasirinkti maisto produktus, kad jūsų mityba būtų sveika. Ji iliustruoja mitybos įvairovės taisyklę ir parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje.

Iš daugiau nei šimto gamtoje esančių elementų keturi nemetalai (anglis, vandenilis, azotas, deguonis) sudaro 90% mūsų organizmo. Tačiau metalai, nors ir gerokai mažesniais kiekiais, labai svarbūs žmogaus gyvybei ir sveikatai. Kai kada organizmui trūksta kurios nors grupės elemento, dėl to pablogėja savijauta ar net pasirodo aiškios ligos požymių. Šikart apie cinką.

Reta kuri įsisvaizduojame rytą be akis atveriančios kavos puodelio, ar pasisėdėjimą su drauge be pikantiškus pašnekesius pagardinančios kavutės. Puikus stimulas dienos ar pokalbio pradžiai. Kad kava stimuliuoja, mūsų protėviai žinojo nuo senų senovės. Dar devintajame amžiuje kava mėgavosi etiopai. Penkioliktame amžiuje kvapiosios pupelės pasiekė Persiją, Šiaurės Afriką, Turkiją ir Egiptą. Mes, europiečiai, kavą atradome tik septynioliktame amžiuje. O ką mes apie ją žinome?

Posakis „Damos po šeštos nevalgo“ girdėtas tikriausiai ne vienai, tačiau ramindamos save, kad damų laikai senai praėjo, vakarais ramiai draugaujame su Šaldytuvu. Tačiau ar tikrai tai susiję tik su karališkais senovės laikais? Pasirodo, ne visai.

Alkis - pačios gamtos siunčiamas signalas, kad atėjo metas valgyti. Be alkio jausmo valgymas organizmui nenaudingas, nes tik perkrauna ir užteršia organizmą.

Po pietų suvalgius kelias greipfruto skilteles, “sudegs” beveik pusė gautų kalorijų. O iš ryto suvalgius pusę greipfruto, energijos pakaks visai dienai.

Kiekvienas žino, kad norint sulieknėti reikia mažiau valgyti ir daugiau mankštinkis. Skamba gana paprastai, bet realiame gyvenime mums sunku prisiversti taip elgtis. Jums padės keletas gudrių dietologo patarimų.

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. 
 

Anksčiau mūsų kraštuose žalioji arbata buvo egzotika. O dabar jos galima rasti bet kurioje parduotuvėje. Visi žino, kad šią arbatą gerti sveika, bet ne visi žino, kad ji nepamainoma ir siekiant gražinti savo figūrą, rašo žurnalas „Dobryje sovety“.

Šiuo metu žinoma daugiau kaip tūkstantis pavadinimų maisto priedų, o Lietuvoje leidžiama vartoti 380. Jie dedami norint išvengti gedimo ir pailginti maisto produkto realizacijos terminą, kuriant naujas receptūras, įdiegiant naujas technologijas. Jie visi turi E numerį pagal EEB numeraciją. Psaidomėkime plačiau apie maisto priedus.

Kalbant apie padidintą riebalų vartojimą tuo pačiu mažinant suvartojamų kalorijų bei angliavandenių kiekį rasime daug įvairių, skirtingų nuomonių dėl apetito ir alkio jausmo mažininmo. Vieni iš mūsų atsisakydami angliavandenių, tačiau padidindami riebalų kiekį maiste pradeda jausti teigiamus rezultatus alkio ir apetito mažinime, kiti kaip tik atvirkščiai pastebi priešinga reakcija.

Atrasta, kad duonoje esantis akrilamidas kenkia sveikatai. Na štai, jau ir duonos riekės nebegali ramiai suvalgyti. Koks maistas liko nepavojingas? Ir ar visomis bauginamomis kalbomis apie maistą reikia aklai tikėti? 

Kenkia viskas: maistas, dietos, net pats gyvenimas. Nekaltučiai liko nebent garinti brokoliai. Be visų įprastų prastos reputacijos produktų, savo lėkštėje atradome dar daugybę mažiau žinomų pavojų. Viename mitybos vadove tarp pavojingiausių minimos prekybinės grūdų atsargos (juose neabejotinai pilna mikotoksinų), pieno produktai (skatina gleivių gamybą), prieskoniai (sukelia rūgštingumą), vaisiai (skatina rūgimo procesus). Mėsa, vištiena ir kiaušiniai taip pat priskiriami prie nesveikų produktų. Ką jau kalbėti apie grybus, kukurūzus, žemės riešutus bei mikrobangų krosnelėje ruoštą maistą. Ar pastebėjote, kad maistas ateina į madą ir iš jos išeina. Vienais metais esame raginami valgyti margariną, kitais — sviestą. Kaip, po galais, susigaudyti?

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. 
 

Ši dieta leidžia per savaitę numesti 3 – 4 kg. Joje yra nemažai vitaminų, tačiau ji nėra pigi (dėl greipfrutų). Draudimas tik vienas – ne valgyti po 19 valandos.

Dietos tik padidina svorį, tvirtina žymus Italijos mitybos specialistas.

Laikytis griežtos dietos, kad tilptum į 40 dydžio drabužius? Tai pati didžiausia klaida, tvirtina Marcas Mességué, geros savijautos guru, vadovaujantis Italijos Umbrijos regione, Melezzole mieste veikiančiam sveikatos centrui. Jis Italijos dienraščiui „La Stampa“ pasakojo apie nereikalingus kilogramus ir apie žmonių norą jų atsikratyti.

Fitneso pradžiamokslis.

Fitnes with Steve Online Senior Workout 2 - The best bloopers are a click away