Pasyvumas gresia liga
Fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos veiksnys. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.
Mokslininkai, tirdami fizinį aktyvumą, sukūrė netgi naują terminą – sėdimos gyvensenos mirties sindromą. Jis reiškia, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Sėdimos gyvensenos sindromo požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, menka aerobinė ištvermė, tachikardija ramybės būsenoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonus žmonių