Metalai, kuriuos „valgome”. Cinkas

Iš daugiau nei šimto gamtoje esančių elementų keturi nemetalai (anglis, vandenilis, azotas, deguonis) sudaro 90% mūsų organizmo. Tačiau metalai, nors ir gerokai mažesniais kiekiais, labai svarbūs žmogaus gyvybei ir sveikatai. Kai kada organizmui trūksta kurios nors grupės elemento, dėl to pablogėja savijauta ar net pasirodo aiškios ligos požymių. Šikart apie cinką.

Iš daugiau nei šimto gamtoje esančių elementų keturi nemetalai (anglis, vandenilis, azotas, deguonis) sudaro 90% mūsų organizmo. Tačiau metalai, nors ir gerokai mažesniais kiekiais, labai svarbūs žmogaus gyvybei ir sveikatai. Žmogaus organizme daugiau nei 0,01% sudaro natris, kalis, magnis, kalcis. Jie priklausos vadinamajai makroelementų grupei. Tie metalai, kurių organizme yra mažiau nei 0,01%, vadinami mikroelementais.
Kai kada organizmui trūksta kurios nors grupės elemento, dėl to pablogėja savijauta ar net pasirodo aiškios ligos požymių. Kitaip tariant, mikroelementus galima laikyti „geriausiais“ ir „blogiausiais“, nes organizmui kenkia tiek jų perteklius, tiek trūkumas. Be to, yra metalų, kurių žmogus turi labai saugotis, nes net mažiausi jų kiekiai veikia kaip nuodai.


Cinkas yra žinomas nuo seno. Manoma, kad ankščiau jis buvo gautas Rytų šalyse. Europoje cinką iš rūdų gauti išmokta žymiai vėliau.
Cinkas gamtoje randamas mineralais. Svarbiausi iš jų – sfaleritas, ZnS, ir galmėjus, ZnCO3. Dažniausiai jis rūdose randamas su kitais mineralais: variu, švinu, manganu, kadmiu. Nedaug cinko junginių aptinkama 10-3% Žemės plutos masės. Cinko išgavimo technologiją sukūrė Vokiečių mokslininkas A.Markgrafas. Iki tol cinko išgauti nesisekė todėl, kad nebuvo numatyta, kokiomis sąlygomis turi vykti cinko redukcijos iš jo oksido reakcija, panaudojant anglį.

Kur yra cinko?

Cinko yra mėsoje, sūryje, kruopose, pupose, riešutuose, kavoje, arbatoje. Taip pat cinko yra jautienoje, kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose.

Cinko paros norma suaugusiems žmonėms 12 mg. Nėščioms ir savo pienu maitinančioms moterims cinko reikia daugiau – 15 mg/parai.

Kuo cinkas naudingas žmogaus organizmui?

 

  • Cinkas yra labai svarbus imuninės sistemos veiklai;
     
  • padeda formuotis skeletui;
     
  • padeda atsinaujinti ląstelėms;
     
  • palaiko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonų veiklą;
     
  • cinkas būtinas žmogaus augimui ir brendimui;
     
  • būtinas normaliai lytinių liaukų veiklai,
     
  • cinkas dalyvauja virškinimo procese.

Jei cinko trūksta – blogai

 

  • lėtai gyja žaizdos;
  • netenkama svorio;
  • sulėtėja vaikų augimas ir lytinis brendimas;
  • kamuoja nuovargis, nervinė įtampa, nuotaikų kaita;
  • slenka plaukai;
  • susilpnėja imuninė sistema, sumažėja atsparumas infekcijoms;
  • susilpnėja skonio ir uoslės jutimas;
  • gali sutrikti regėjimas.


Cinkui rezorbuotis trukdo kava, pienas, juoda duona ir sūris; jo įsiurbimą gali blokuoti rupus maistas, kalcis ir geležis. Iš gyvulinių maisto produktų pasisavinimas geriau negu iš augalinių. Augaliniuose produktuose yra daug fitino – jis ir trukdo pasisavinti cinką. Taigi šio mikroelemento gali pritrūkti maitinantis augaliniu maistu.

Blogai, jei cinko vartojama per daug

Kasdien vartojant cinką didelėmis dozėmis galima pakenkti imuninei sistemai, pabloginti kitų mineralinių medžiagų (pvz., vario) apytaką, sumažinti „teigiamo“ cholesterolio lygį.
Jo perteklius yra kenksmingas – sukelia vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą.
Cinku apsinuodyti galima per maistą, kuris buvo laikomas cinkuotuose induose.

TAIGI
Cinkas yra svarbus organizmo atsparumui prieš infekcines ligas. Maisto praturtinimas šiuo svarbiu mitybos elementu gali būti naudingas sveikatai, tačiau cinko perviršis gali neigiamai sąveikauti su kitų mineralų metabolizmu. Subalansuota mityba – geriausias būdas užtikrinti tinkamą cinko suvartojimą. Grūdų, pieno ir mėsos produktai yra pagrindinis cinko šaltinis mityboje.



Dietos Facebook

Prisijunkite prie Sveika dieta.lt Facebook socialiniame tinklalapyje. Sveika mityba mūsų prioritetas, dieta - kraštutinė priemonė.

www.sveikadieta.lt on Facebook

Pirmoji pagalba perkaitusiam saulėje

Vasaros metu padidėja tikimybė perkaisti saulėje. Per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas. To pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu.

Karštis ypač pavojingas per daug svorio turintiems žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos, sunkiomis lėtinėmis, skydliaukės ligomis, mažiems vaikams ir nėščioms moterims.

Labai svarbu žmogui, kuriam pasireiškė pirmieji perkaitimo saulėje simptomai, laiku suteikti pirmąją pagalbą.

 

Medžiagų apykaita

Kodėl vienas žmogus pastoviai valgo nesveiką maistą, geria alų, nesportuoja ir yra plonas kaip siūlelis, o kitas šalia su kalkuliatoriumi skaičiuoja suvartotas kalorijas, sportuoja tris kartus per savaitę ir yra du kartus storesnis už pirmąjį kolegą? Atsakymas paprastas: skirtinga genetika nulemia skirtingą medžiagų apykaitą. Genetikos pakeisti mes negalime, tačiau kažkiek paspartinti medžiagų apykaitą įmanoma. Kiekvienais metais rinkoje atsiranda įvairiausių naujų preparatų, siūlančių stebuklingų šios problemos sprendimo būdų. Deja, dažniausiai tai būna paprasčiausi vidurius laisvinantys preparatai, o kartais ir dar pavojingesnės medžiagos. Būdai kaip sveikai pagreitinti medžiagų apykaitą yra natūralūs ir iš principo visiems žinomi:

Kalcis ir vitaminas D per pusryčius sukuria sotumo pojūtį

Per pusryčius su maistu gaudamas daug vitamino D ir kalcio, organizmas gali pagreitinti riebalų skaidymąsi, o pats žmogus vėliau jaučiasi sotesnis, rodo Australijoje atliktas tyrimas.

Dietų laikosi ir vyrai

Norėdamos gražiai atrodyti ir būti varstomos pavydžių žvilgsnių, moterys pasirengusios ištisas savaites gerti vien kefyrą ar valgyti obuolius. Tačiau dailiosios lyties atstovės nė neįsivaizduoja, kam gali ryžtis siekiantys sulieknėti vyrai.

Ar sportuojate sporto klube reguliariai?

 skaitliukas