Maisto priedai: kokių E vengti, kokių nebijoti
Šiuo metu žinoma daugiau kaip tūkstantis pavadinimų maisto priedų, o Lietuvoje leidžiama vartoti 380. Jie dedami norint išvengti gedimo ir pailginti maisto produkto realizacijos terminą, kuriant naujas receptūras, įdiegiant naujas technologijas. Jie visi turi E numerį pagal EEB numeraciją. Psaidomėkime plačiau apie maisto priedus.
Kas tas – maisto priedas?
Tai medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipinė maisto produktų sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mitybinę vertę, ar jos neturi. Ir kuri sąmoningai įdėta į maisto produktus dėl technologinių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar laikymo) tampa pati ar jos dariniai tokių maisto produktų sudėtine dalimi. Maisto priedai – tai yra medžiagos, kurios tikslingai dedamos į maistą gamybinio proceso metu ir suteikia maistui pageidautinių technologinių arba juslinių savybių. Jie visi turi E numerį – maisto priedo numeris pagal EEB numeraciją.
Maisto priedų klasifikacija
Tai: dažikliai (E100 – E199); konservantai (E200 – E299); antioksidatoriai (E300 – E399); skonį bei aromatą stiprinančios medžiagos; saldikliai (E900 – E999); emulsikliai ir stabilizatoriai (E400 – 499, E1400 – E1499); tirštikliai; skaidrikliai; antiflomengai – medžiagos, kurios yra naudojamos skysčių putojimui mažinti; rūgštingumą reguliuojančios medžiagos.
Daugelis maisto priedų yra organizmo toleruojami ir gali būti vartojami be apribojimų
Tai: natūralūs maisto priedai – acto rūgštis (E 260), pieno rūgštis (E 270), obuolių rūgštis (E 296), askorbo rūgštis arba vitaminas C (E 300), lecitinai (E 322), citrinų rūgštis (E 330), pektinas (E 440), tirštinimo medžiagos, gaminamos iš augalų: agaras (E 406), karageninas (E 407), saldžiųjų ceratonijų derva (E 410), guaro derva (E 412), dažikliai: kurkuminas (E 100), chlorofilai (E 140), karotenai (E160 a), burokėlių raudonasis (E 162), paprikų ekstraktas (E 160c), karamelės spalvos (E 150) ir daugybė kitų.
Penki geriausi maisto priedai
* F322 (lecitinas)
Tai emulsifikuojamoji medžiaga, dažnai naudojama vandeniui ir riebalams sujungti. Lecitiną galima gaminti iš kiaušinių ar sojų. Jo yra margarine, majoneze, leduose, šokolade, kepiniuose, sausainiuose.
Lecitinas yra maistingas ir netoksiškas, jis naudojamas smegenų veiklai pagerinti, tačiau gali būti gaminamas ir iš genetiškai modifikuotų sojų pupe1ių.
* E300 (askorbo rūgštis)
Tai natūralus antioksidantas, neleidžiantis maistui rūgti ir apkarsti. Jo yra keptuose ir konservuotuose produktuose, džiovintose bulvėse, pieno milteliuose, koncentruotose vaisių sultyse, kūdikių maiste.
Askorbo rūgštimi chemijoje vadinamas vitaminas C, jį vartoti saugu ir sveika.
* E967 (ksilitolis)
Tai: iš beržų gaminamas dirbtinis saldiklis. Pasižymi švelniu mėtų skoniu. Jo yra kramtomojoje gumoje, burnos gaivikliuose.
Įrodyta, kad ksilitolis naikina dantų ėduonį sukeliančias bakterijas. Šiuo metu tikrinama prielaida, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu kramtė kramtomąją gumą, neserga dantų ėduonimi.
* K E306 (vitaminas E)
Tai natūralus antioksidantas, gaunamas iš sojų pupelių, daigintų grūdų ar medvilnės sėklų. Jo yra majoneze, margarine, dešroje, desertuose.
Vitaminas E yra svarbiausias riebaluose tirpus antioksidantas, jis padeda sumažinti vėžio ir širdies ligų pavojų. Valgydami jo gauname nedaug, todėl reikėtų vitaminą vartoti kaip maisto papildą.
* E101 (riboflavinas)
Tai natūrali dažomoji medžiaga (maistinis dažiklis). Jo yra padažuose, fermentiniame sūryje, gaiviuosiuose gėrimuose.
Riboflavinas (kitaip vitaminas B2) yra svarbi maisto medžiaga, jį vartoti saugu ir sveika.
Blogiausi maisto priedai
* E 220—227 (sieros dioksidas ir sulfitai)
Tai nuo bakterijų, rūgimo ir apkartimo apsaugančių konservantų grupė. Jų yra džiovintuose vaisiuose, džiovintuose kokoso riešutuose, sausuose milteliuose pyragams kepti, dešroje, skanėstuose, vyne, aluje.