Sveika dieta

Magnis yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Tai mikroelementas, kuris aktyvina daugiau nei 300 fermentų veiklą, dalyvauja angliavandenių, lipidų, baltymų, energijos apykaitoje, šilumos reguliacijos procese, plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą. Magnis svarbus taip pat kalcio ir vitamino C apykaitai. Mineralas palaiko normalų širdies ritmą, reguliuoja širdies nervų ir raumenų aktyvumą, atpalaiduoja kraujagyslių, virškinamojo trakto, tulžies pūslės ir latakų lygiuosius raumenis, saugo nuo aterosklerozės, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujo spaudimą, nervinių ląstelių mitybą.

Žmogaus organizmas pats negali pasigaminti taip jam reikalingo magnio, todėl jį turi gauti su maistu. Tačiau maiste ne visada yra pakankamas mikroelemento kiekis. Suaugusiems žmonėms magnio paros norma yra 300- 350 mg. Daugiau jo reikia nėščioms, maitinančioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip vartojantiems daug alkoholio. Geriausi magnio šaltiniai yra grūdų produktai (duona, sėlenos, kruopos, žirniai), žalialapiai augalai (petražolės, krapai, rūgštynės, špinatai), taip pat krevetėse, krabuose, juodojoje arbatoje, riešutuose, šokolade, kopūstuose, morkose ir kituose produktuose. Pieno produktuose magnio nedaug, bet jis gerai pasisavinamas. Kadangi su maistu gaunamas nepakankamas mineralo kiekis, todėl reikia vartoto magnio papildomai. Nes trūkstant magnio ima kamuoti nuovargis, raumenų skausmas, mėšlungis, sutrinka širdies, virškinamojo trakto veikla, nemiga, galvos skausmai, atminties sutrikimas, gebėjimas susikaupti. Papildomai vartojant magnio preparatus sustiprėja nervų sistema, gerėja miegas, didėja atsparumas stresui. Trūkstant jo iš organizmo pasišalina kalcis, todėl svarbu, kad magnio kiekis organizme būtų pakankamas.

Magnio trūkumas vadinamas hipomagnezemija. Pagrindiniai požymiai:

• jaučiamas nuolatinis fizinis ir protinis nuovargis;
• galvos skausmas, atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas, nervingumas;
• širdies ritmo sutrikimai, širdies skausmai;
• šlaunų, blauzdų, pėdų mėšlungis;
• veido, sprando, pečių srities raumenų traukuliai;
• gimdos spazmai;
• skrandžio ir žarnyno spazmai.

Magnio trūkumo priežastys:

• sumažėjęs magnio kiekis maiste (badavimas, dieta);
• sutrikęs magnio pasisavinimas (vėmimas, viduriavimas, endokrininės ligos, nepakankamos rezorbcijos sindromas);
• padidėjęs magnio išsiskyrimas (dėl kai kurių vaistų vartojimo, poliurijos, padidėjusio prakaitavimo);
• padidėjęs magnio poreikis (nėštumo ir maitinimo krūtimi metu, paauglystėje, vyresniame amžiuje, intensyviai sportuojant, esant intensyviam protiniam darbui, stresui, vartojant daug alkoholio).

Magnio perteklius vadinamas hipermagnezemija. Šis sutrikimas pasitaiko retai, dažniausiai sergant inkstų nepakankamumu, tačiau yra labai pavojingas žmonėms, sergantiems kepenų ligomis.

Magnis yra vartojamas ir gydymui:

• magnio vartojimas siekiant kompensuoti jo trūkumą;
• farmakodinaminio magnio poveikio panaudojimas, neatsižvelgiant į jo kiekį organizme.

Gali būti skiriamas organinis (magnio citratas, magnio laktatas, magnio orotatas) arba neorganinis magnis (magnio sulfatas, magnio karbonatas). Organinės magnio druskos yra tinkamesnės vartoti kaip maisto papildas. Magnio poveikį sustiprina vitaminas B₆.

Gydymui magnis vartojamas sergant šiomis ligomis:

• ūminės ligos (skilvelių ritmo sutrikimai);
• lėtinės hipomagnezemijos;
• aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kt.;
• premenstruacinis sindromas;
• osteoporozė;
• alkoholizmas;
• cukraligė;
• lytinė disfunkcija.

Galimas šalutinis poveikis vartojant magnio preparatus. Jei suvartojamos didesnės dozės, gali pasireikšti viduriavimas, suminkštėti išmatos.