Kalcis ir vitaminas D per pusryčius sukuria sotumo pojūtį

Per pusryčius su maistu gaudamas daug vitamino D ir kalcio, organizmas gali pagreitinti riebalų skaidymąsi, o pats žmogus vėliau jaučiasi sotesnis, rodo Australijoje atliktas tyrimas.

Nustatyta, kad per pusryčius gavus per 500 miligramų kalcio ir 8,7 mikrogramo vitamino D, žymiai padidėjo riebalų skaidymasis ir energijos „deginimas“ palyginti su pusryčiais, turėjusiais 250 miligramų kalcio ir 0,3 mikrogramo vitamino D. 
 
Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „Clinical Nutrition“, praneša nutraingredients.com.
„Apskritai, mūsų gautieji duomenys rodo, kad su maistu gaunamas kalcis ir vitaminas D tarpusavio sąveikoje suaktyvina abu energijos balanso veiksnius ir todėl vaidina tam tikrą vaidmenį reguliuojant kūno masę“, teigia tyrėjai.
 
Mokslininkai tyrė 11 žmonių, kurių vidutinis amžius buvo 54 metai, o kūno masės indeksas – 31 (atitinka pirmo laipsnio nutukimą). Atsitiktinai parinkus, tiriamieji galėjo kiek nori valgyti mažai arba daug kalcio turinčio maisto.
 
Nustatyta, kad daug kalcio turintis maistas paskatina organizmą kur kas aktyviau „deginti“ energiją palyginti su mažai kalcio turinčiu maistu, o riebalų skaidymasis taip pat vyksta aktyviau.
 
Be to, suvartojus daug kalcio, sotumo pojūtis buvo stipresnis ir per 24 valandas tiriamieji su maistu gavo žymiai mažiau (320) kilokalorijų palyginti su mažais kalcio kiekiais per pusryčius.
 
Pasak Australijos mokslininkų, jų tyrimas buvo pirmasis, parodęs, jog pavartojus daug kalcio žymiai sumažėja suvalgomo maisto kiekis.
Jie apibendrina, kad kalcis ir vitaminas D organizme reguliuoja energijos suvartojimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą.
Apskritai, specialistai jau kuris laikas ginčijasi dėl pieno produktų vaidmens siekiant reguliuoti kūno masę.
 
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o kalcio – 800 miligramų.
Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys kaip lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat žuvų taukai ir kiaušinio trynys.
Pagrindiniai maistiniai kalcio šaltiniai yra pienas ir jo produktai (ypač fermentinis sūris), mineralinis vanduo, grūdai, jautiena, žuvis, soja, riešutai, saulėgrąžos, kopūstai, brokoliai, žemuogės, kriaušės, slyvos.
 



Dietos Facebook

Prisijunkite prie Sveika dieta.lt Facebook socialiniame tinklalapyje. Sveika mityba mūsų prioritetas, dieta - kraštutinė priemonė.

www.sveikadieta.lt on Facebook

Kaip užsiauginti raumenis

Verta pasiskaityti sportuojantiems ir siekiantiems padidinti raumenų masę, tuo pačiu norintiems sumažinti riebalų masę žmonėms

Karštas oras ir sveikata (ne)suderinama?

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Justina Satkevičiūtė įspėja, kad nėra tikslių rekomendacijų, kokia oro temperatūra yra pavojinga. Todėl karštą dieną sveikata būtina rūpintis patiems.

Baltymai, riebalai, angliavandeniai

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. 
 

Sveikiausias maistas - TOP10

Koks maistas, kuris randamas gamtoje yra pats sveikiausias žmogaus organizmui? Jūs galite nesilaikyti dietų, nesirūpinti sveika mityba, bet turėtumėte reguliariai savo racione turėti šių produktų.

Ar sportuojate sporto klube reguliariai?

 skaitliukas