Fizinis aktyvumas: kokias darome klaidas?
Bėgti gali tik nedidelė gyventojų dalis. Mat bėgimas – gana intensyvus fizinis krūvis, kuris netinkamai pasiruošus gali pakenkti beveik visoms žmogaus kūno sistemoms. Ir ne kiekvienas žino, ar jis gali bėgti, kaip bėgti, kokiu intensyvumu ir kaip ilgai. Jeigu žmogus turi sąnarių, stuburo sutrikimų, jeigu turi viršsvorį, jam bėgioti nerekomenduojama, nes atsiradusi atatranka papildomai apkrauna stambiuosius sąnarius.
Kai kurie bėgiodami stengiasi numesti svorio, tačiau šitaip gali save ir sužaloti. Apkūniems žmonėms vietoje bėgimo treneris galbūt pasiūlys šiaurietiškąjį ėjimą, važinėjimą dviračiu, plaukimą, treniruotę su kamuoliais, kardiotreniruoklius. Netaisyklingai bėgdami, važiuodami dviračiu, kitaip besimankštindami ne padedame sau, o kenkiame.
Yra saugi bėgimo technika, kurią privalu kiekvienam žinoti. Jei bėgate ristele, kūnas turi būti vertikalus, nes taip stuburas smūgio jėgas priima geriausiai. Bėgant pėdą reikia statyti nuo kulno pirštų link, o ne ant pirštų ar „šlepsint“, t.y. velkant kojas. Rankos sulenktos per alkūnes turi judėti pirmyn atgal, o ne į šalis, nugarą reikia laikyti tiesiai, būtina ritmingai kvėpuoti.
Dviračiais važiuoti mes dažnai irgi nemokame. Blogai nustatytas dviračio sėdynės ir vairo aukštis gali pakenkti stuburui, o pernelyg sulenkti keliai didina apkrovą kelio sąnariui. Važiuojant dviračiu nugara turi būti natūrali, anatomiškai tiesi, pečiai nuleisti, pilvas pritrauktas, rankos lengvai įlenktos per alkūnes. Važiuojant dviračiu nugara turi būti apsaugota raumenų „korseto“. Svarbu ne tik teisingai atsisėsti ant dviračio, bet ir minti, t.y. sukti, traukti pedalus. Blogai nustačius sėdynę ir vairą bei netaisyklingai minant galime padidinti įvairiausių negalavimų riziką. Toks važiavimas dviračiu, ypač įkalnėje, gali sukelti nugaros problemas, o ne jas išgydyti.
Netaisyklingas kvėpavimas fizinio krūvio metu ne tik kad netreniruoja širdies – kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos, bet ir gali būti įvairiausių sutrikimų priežastimi. Tiek važiuojant dviračiu, tiek bėgiojant reikia taisyklingai ir ritmingai kvėpuoti. Kuo didesnis intensyvumas, tuo daugiau deguonies reikia, todėl kvėpuojame per burną. Jeigu bėgate, kas kelis žingsnius bandykite ritmingai įkvėpti ir iškvėpti. Taip susiformuos geras ir taisyklingas įgūdis.
Sportui nemokame pasirinkti tinkamos avalynės ir drabužių. Labai dažnai net į sporto klubą žmonės ateina netinkamai apsiavę ir apsirengę. Kiekvienai sporto šakai yra kuriami drabužiai ir batai. bėgimui jokiu būdu negalima rinktis batų plokščiu arba plastikiniu padu. Bėgimo avalynėje yra sudėlioti visi taškai: pastiprinama čiurna, minkštas padas padeda lengviau atsispirti. Oro pagalvė pagerina amortizaciją.
Optimali treniruotė trunka valandą, gali trukti ir pusantros valandos. Daugiau yra laiko gaišinimas ir savo resursų eikvojimas. Nei metant svorį, nei siekiant kitų tikslų, ilgesnė treniruotė sveikatos neprideda. 50 kg sveriantis žmogus per treniruotės valandą turėtų išgerti 500 mililitrų vandens. 10 mililitrų vienam kilogramui svorio – tokia taisyklė. Ši taisyklė taikoma tiems, kurie renkasi aerobinį sportą – bėgimą, aerobiką, dviračius. Jeigu užsiimate joga ar pilatesu, tiek vandens gerti nereikės.