Baltymai, riebalai, angliavandeniai

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. 








 
Baltymai
Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas.
Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais. Tačiau nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Suaugęs žmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvūniniu maistu. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami.
Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų. Tokį kiekį galima gauti su 160-185 g liesa, ant grotelių kepta mėsa, 180-210 g kieto sūrio, 7-8 kiaušiniais ar 17-20 riekių rupios duonos.
Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei baltymų organizmas gauna nepakankamai, tai sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.

Riebalai
Tai viena svarbiausių maisto medžiagų, kuri yra visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, tuo būdu atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą.
Paprastai bendras suvartojamų riebalų kiekis turėtų būti apie 95 g per dieną vyrams ir 75 g moterims. Augalinės kilmės riebalai turėtų sudaryti vieną trečdalį, o gyvūninės – du trečdalius riebalinių produktų normos.

Angliavandeniai
Tai lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Pagal sveikos mitybos koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų. Angliavandeniai – svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet jie yra audinių ir ląstelių sudėtyje.
Maistas, kuriame gausu angliavandenių (duona, grūdų produktai, bulvės) laikomas tukinančiu (angliavandenių perteklius virsta riebalais). Tačiau iš tiesų jis tukina mažiau negu riebus maistas. 1g angliavandenių suteikia mažiau energijos ir greičiau užpildo skrandį, dėl to sunku per daug persivalgyti. Nutunkama tik tuomet, kai iš bet kokio maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą energijos kiekį.
Angliavandeniams priklauso ir maistinės skaidulos, kurių žmogaus organizmas per parą turi gauti apie 20 – 30 g. Maistinės skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, gerina žarnyno veiklą.



Dietos Facebook

Prisijunkite prie Sveika dieta.lt Facebook socialiniame tinklalapyje. Sveika mityba mūsų prioritetas, dieta - kraštutinė priemonė.

www.sveikadieta.lt on Facebook

Parodoje „Sveikatos dienos“ skleidžiamos sveikatingumo idėjos

Įsibėgėjus pavasariui Kaune duris atvers pirmoji sveikai gyvensenai, medicinai, bei savigydai skirta paroda „Sveikatos dienos 2010“. Organizuoti šį renginį UAB „Ekspozicijų centrą“ paskatino vis augantis ekologiškos produkcijos, žinių apie natūralų sveikatos saugojimą bei gydymą poreikis.

Vaistai mus tukina

Mokslininkai paskaičiavo, jog per pastaruosius du dešimtmečius tikimybė, jog mūsų vartojami vaistai mus tukina, padidėjo daugiau nei dvigubai. Dabar tiesiog negali žinoti, ar vaistas, kuriuo gydomės artritą, alergiją ar migreną, neturi netikėto šalutinio poveikio, nes tokių vaistų skaičius nuo vieno iš dešimties padidėjo iki vieno iš keturių (!).

Kaip neapsinuodyti maistu atšilus orams

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad sušilus orams bei pasibaigus vienam iš ilgųjų nedarbo savaitgalių, užregistruoti net du dėl maisto perdirbimo įmonių kaltės įtariami ūmūs žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkiai Kauno mieste. Vienu atveju susirgo keturi draugai pavalgyti užsukę į vieną Kauno miesto kavinę, kitu atveju, sunegalavo net 12 giminaičių, dalyvavusių krikštynose, kurios liepos 3 d. buvo organizuotos irgi vienoje Kauno kavinėje.

Grikių dieta

Laikantis šios dietos per savaitę galima numesti iki 10 kilogramų. Nors dieta gana griežta ir neretai specialistų  nerekomenduojama, tačiau, remiantis ją išbandžiusiųjų atsiliepimais, tikrai veiksminga.

Ar sportuojate sporto klube reguliariai?

 skaitliukas