Sveika dieta

Artėjant žiemai, kai dienos trumpėja, daugelis skundžiasi liūdesiu, vangumu. Mums labai trūksta šviesos, kuri reguliuoja serotonino, nuo kurios priklauso gera savijauta, gamybą. O cukrus skatina organizme gamintis serotoniną. Kai valgant gerėja nuotaika, tai ir norisi valgyti. Ranka taip ir tiesiasi gardaus pyragaičio. Taip ir nereikalingo svorio labai lengva priaugti. Žmogus priauga svorio, kai gauna daugiau kalorijų nei sunaudoja, tai yra daug valgo ir mažai juda, daugiau valgo dėl nuobodulio, liūdesio ar pykčio.

Tinkama mityba atsiliepia ne tik mūsų organizmo sveikatai, bet ir išorei. Šiuo atveju avižos gali būti puikus pavyzdys. Mat avižų stiebeliuose ir grūdų luobelėje yra alkoloidų – medžiagos, kuri stimuliuoja organizmo medžiagų apykaitą.  Tai pirmiausia ir atsiliepia odai bei audiniams. Be to, avižos ypač naudingos moterims, nes jos stimuliuoja skydliaukės funkciją ir reguliuoja moteriško hormono – estrogeno – lygį. Būtent nuo jo kiekio priklauso plaukų, nagų ir odos būklė.

Lankydamiesi maisto produktų parduotuvėje,  pirmiausiai pirkinius pastebime, t.y. išsirenkame juos akimis. Mus sudomina spalvinga ar originali pakuotė,  paties produkto išvaizda. Toliau mus patraukia arba atstumia produkto kvapas. Galiausiai produkto pasirinkimą lemia įpročiai, tradicijos ir kaina. Renkantis produktą, reikia žinoti, jog vien produkto kaina ir viliojanti pakuotė negali nulemti jūsų pasirinkimo. Taigi, kaip nepasiklysti maisto produktų gausybėje, kaip juos pasirinkti ir kaip saugoti?

Onkologinės ligos – tikra mūsų amžiaus rykštė. Joms gydyti pasitelkiamas visas arsenalas cheminių vaistų. Tačiau savo sergančiam organizmui galime labai palengvinti jei tinkamai maitinsimės.  Pavyzdžiui, krūties ir kiaušidžių vėžio rizika sumažėja nuolat vartojant kopūstų. Šiose daržovėse yra specifinių medžiagų, kurios keičia moters hormonų pusiausvyrą ir saugo nuo ląstelių išsigimimo (supiktybėjimo). Todėl moterims patariama kasdien valgyti bet kokios rūšies kopūstų. 

Tikriausiai visi esame patyrę, ką reiškia, kai atsigulęs miegoti negali užmigti dėl neramiai gurgiančio pilvo. Taip yra dėl to, kad miegoti nueiname praktiškai tuščiu skrandžiu. Siūlome keletą išbandytų būdų kaip smarkiai neapsunkinant skrandžio pamaloninti jį prieš miegą.  Tiesiog suvalgykite ką nors skanaus, kas padės užmigti.  Pavyzdžiui, prieš miegą suvalgykite bananą. Šiltų kraštų vaisiuje yra ne tik serotonino ir melatonino, bet ir magnio, kuris atpalaiduoja raumenis.

Daugeliui kefyras asocijuojasi su vasaros sezono metu gaminamais šaltibarščiais. Tačiau šis sveikas gėrimas skirtas ne vien vasaros sriubai gaminti. Kefyras  vienų yra mėgiamas dėl savo konsistencijos ir skonio, kitų yra vertinamas kaip puikus dietinis produktas, padedantis  išlaikyti liekną figūrą. Treti kefyrą naudoja ne tik skrandžiui pamaloninti, bet ir odai atgaivinti. Iš tiesų kefyro sudėtyje daugiau negu piene yra B grupės vitaminų, ypač B2 ir B12.

Sotus, dažniausiai pusryčiams pasirenkamas pieno produktas – sūris yra gaminamas iš karvių arba ožkų pieno. Parduotuvėse galima pasirinkti minkštą, pusiau minkštą, kietą ar pusiau kietą sūrį. Taip pat galima nusipirkti varškės arba fermentinį sūrį įvairiose pakuotėse. Būdamas universalus pieno produktas, sūris gali būti ne tik dedamas ar tepamas ant sumuštinio, bet pukiausiai vartojamas ruošiant pietus ir gaminant saldžiuosius patiekalus. Mocarelos sūris gaminamas iš pasterizuoto karvės ar buivolės pieno.

Skubėdami į darbą ar mokyklą dažniau renkamės greitai pagaminamus pusryčius, dažnai nekreipdami dėmesio į sveiką mityba. Ne taip retai mūsų akis užkliūva už sausų pusryčių, kuriuos galime valgyti su pienu, kefyru, jogurtu, grūdėta varške bei sultimis, paskaninti riešutais, razinomis, šokolado gabalėliais, šviežiomis uogomis ir vaisiais. Parduotuvėse šiandien galima pasirinkti jau paruoštų įvairių grūdų (kviečių, avižų, ryžių, grikių, kukurūzų) sausų pusryčių, kurių pakuotėje galima rasti džiovintų vaisių ir uogų, kitų priedų.
 

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų apie sveiką mitybą.

Darbai, šeimos rūpesčiai, stresas sukelia įtampą, kuri dažnai būna kalta dėl nemigos. Todėl ir kyla klausimas, kaip išlikti darbingam ir emociškai stabiliam, kai poilsiui galima skirti vos 10-15 minučių? Pasirodo, jog šiuo atveju gali padėti autogeninė treniruotė, kuria yra vadinama speciali atsipalaidavimo technika,  atliekama remiantis savitaiga. O atsipalaidavimas, kaip žinia, mažina įtampą, stresą, netgi skausmą, padeda suvaldyti mintis, pagerina dėmesio koncentraciją, sumažina nuovargį.

Kodėl vienas žmogus pastoviai valgo nesveiką maistą, geria alų, nesportuoja ir yra plonas kaip siūlelis, o kitas šalia su kalkuliatoriumi skaičiuoja suvartotas kalorijas, sportuoja tris kartus per savaitę ir yra du kartus storesnis už pirmąjį kolegą? Atsakymas paprastas: skirtinga genetika nulemia skirtingą medžiagų apykaitą. Genetikos pakeisti mes negalime, tačiau kažkiek paspartinti medžiagų apykaitą įmanoma. Kiekvienais metais rinkoje atsiranda įvairiausių naujų preparatų, siūlančių stebuklingų šios problemos sprendimo būdų. Deja, dažniausiai tai būna paprasčiausi vidurius laisvinantys preparatai, o kartais ir dar pavojingesnės medžiagos. Būdai kaip sveikai pagreitinti medžiagų apykaitą yra natūralūs ir iš principo visiems žinomi:

Skubėdami į darbą ar mokyklą dažniau renkamės greitai pagaminamus pusryčius, dažnai nekreipdami dėmesio į sveiką mityba. Ne taip retai mūsų akis užkliūva už sausų pusryčių, kuriuos galime valgyti su pienu, kefyru, jogurtu, grūdėta varške bei sultimis, paskaninti riešutais, razinomis, šokolado gabalėliais, šviežiomis uogomis ir vaisiais. Parduotuvėse šiandien galima pasirinkti jau paruoštų įvairių grūdų (kviečių, avižų, ryžių, grikių, kukurūzų) sausų pusryčių, kurių pakuotėje galima rasti džiovintų vaisių ir uogų, kitų priedų.
 

Svorio metimo mitai ir tikrovė

Susumavus įvairių tyrymų rezultatus paaiškėjo kad, žmogaus sveikata 20 proc. priklauso nuo paveldimumo, dar 20 proc. - nuo ekologinės aplinkos, tik 8 proc. - nuo medicinos, o 50 proc. lemia gyvenimo būdas - sveika mityba.